Namų pirtys

Jei paklaustumėte gatvėje praeivių, ar jie norėtų turėti nuosavą pirtelę, daugelis atsakytų “taip”. Bet ne tik dėl švaros ar higienos palaikymo, o dėl puikaus poilsio, teigiamų emocijų, sveikatingumo ir energijos. Gyvenant dideliu tempu ir patiriant daug stresų kasdien reikalingas visavertis poilsis ir relaksacija. Todėl nuosava pirtelė pamažu tampa kasdieninio naudojimo objektu.

Namų pirtys – dviejų rūšių

Jos gali būti elektrinės arba kūrenamos malkomis. Malkinės pirtelės (kažkodėl dažnai vadinamos rusiškomis, nors ne tame esmė) dažniausiai tradiciškai pakuriamos sykį per savaitę, tai tam tikras šeimos arba draugų ritualas. Tie, kurie vertina natūralų malkinių krosnelių karštį ir garą bei nuoširdų vanojimąsi vantomis, turbūt nė už ką nemainytų savos krosnelės į jokią elektrinę.

Iš tiesų, rinkdamiesi elektrinę krosnelę, jūs kažką natūralaus prarandate. Tačiau kartu įgyjate ir daugiau galimybių. Su elektrine krosnele verta pirtį įrengti taip, kad galėtumėte ja mėgautis kada panorėję. Pakalbėkime, kokia sauna ar pirtis galėtų ir turėtų būti gyvenamajame būste – name ar bute, toje erdvėje, kur šiuolaikinis žmogus gyvena ir ilsisi.

Dažno naudojimo pirtelė

Visų pirma, tai turėtų būti pirtis, skirta naudoti dažniau negu tik savaitgaliais. Joje maudomasi kelis kartus per savaitę, o gal net beveik kasdien. Tai visiškai nereiškia, kad dažnai maudantis pirtyje Jūs perkrausite organizmą. Kuo rečiau einama i pirtį, tuo daugiau stengiamasi iš jos “išspausti”, ir daugelis tiesiog persikaitina. Tačiau šiuolaikinė pirtis gali ir privalo būti tokia, kad kūnas ir siela pailsėtų ir atsigautų, o ne patirtų perkrovas. Kiekvienas suomis patvirtins, kad saunoje reikia būti tik tiek, kiek malonu, ir ne ilgiau. Ar šia prasme lietuviai kitokie?

Garas ir temperatūra

Kad pirtyje būtų malonu, joje turi būti palankus klimatas, t.y. temperatūros ir drėgmės santykis. Skirtingai žmonės mėgsta skirtingą garą ir karštį, o pirtis turi būti visiems gera. Todėl gera krosnelė turi prisitaikyti prie kiekvieno pomėgių. Garas pirtyje kinta nuo labai drėgno ir švelnaus, kuris prasideda nuo 45- 50°C, iki ypač karšto (kai kam net 120°C būna per mažai). Kuo karštesni yra akmenys – tuo lengvesnis yra garas. Jis yra labiau išskaidytas, mažiau apkrauna organizmą pirtyje, masažuoja kūną ir turi dar begalę kitų naudingų savybių. Pavyzdžiui geriausiose rusiškose pirtyse akmenys yra įkaitinami iki raudonumo. Garo pirtyje praktiškai nesimato, jis tiesiog juntamas kaip karštis. Ir gera krosnelė turėtų išgauti tiek švelnų ir drėgną garą, tiek karštą bei sausą. Žinoma, kad dažnai maudytis pirtyje neperkraunant organizmo geriausia žemesnėje temperatūroje. Kai mažesnis karštis, turi būti pakankamai garo. Daugelis mėgsta vadinamąsias “turkiškas” garines pirtis. Jose temperatūra siekia tik 40- 50°C, bet užtat santykinė drėgmė 100%. Tokios temperatūros garas yra drėgnas ir švelnus, raminantis ir atpalaiduojantis. Medinėje namų pirtelėje tokios drėgmės neišgausite, bet pasirinkus tinkamą įrangą galima mėgautis pakankamai drėgnu, iki 95% garu. Tokį garą galima išgauti ne su bet kokia krosnele. Tam yra skirtos krosnelės su įmontuotais garintuvais, šilumą akumuliuojančios krosnelės, arba speciali įranga. Gera krosnelė gali pirties sąmatą padidinti trečdaliu, tačiau naudos duos keleriopai.

Kokią pirtį pasirinkti?

Namų pirtelę galima įsirengti stacionarią, pasitelkus į pagalbą prityrusius meistrus, arba nusipirkti įvairių gamintojų siūlomas surenkamas kabinas. Tikras pirtininkas visuomet rinksis stacionarią pirtį, mėgėjui gali pakakti ir kabinos. Apsisprendžiant, pravartu žinoti, kad stacionariai įrengta pirtis iš esmės skiriasi nuo kabinų – ji yra aukštesnė, patogesnė, joje paprastai įrengiami trys gultai, kai tuo tarpu kabinose gultų būna tik du. Įrengiant tris gultus stacionarioje pirtyje, jie projektuojami taip, kad besikaitinantis žmogus atsidurtų virš akmenų lygio. Todėl antrasis gultas įrengiamas sulig krosnelės akmenimis ir ant jo bei ant trečiojo gulto sėdinčio žmogaus kūnas atsiduria aukščiau akmenų – kaitriausioje ir vientisiausioje temperatūrinėje zonoje. Pasiekti tokį rezultatą surenkamose pirtyse dėl mažesnio jų aukščio nėra galimybių.

Kitas dalykas, kurį irgi vertėtų žinoti kiekvienam pirtininkui – šiuolaikinėms krosnelėms reikalingas geresnis šilumos izoliavimas (iki 10 cm), kurį tinkamai įrengti galima tik stacionarioje pirtyje. Kokio dydžio yra optimali namų pirtelė?

Čia didžiausią reikšmę turi tai, kiek vietos yra jūsų būste. Juk prie pirties dar turi tilpti dušas. Jei vietos mažai, mažiausią pirtelę galite įsirengti netgi vieno kvadratinio metro plote. Jeigu vietos yra daugiau, žinoma, geriau didesnė pirtis. Gerai, jei viena pirties siena yra bent 1,80-2m ilgio, kad galėtumėte atsigulti. Dar geriau, jei gultus galima įrengti kampu. Tokia pirtis jaukesnė, joje smagu maudytis keliese, nes sėdint kampu patogiau bendrauti. Optimalus namų pirtelės dydis – apie 4-4,5m², arba 8-10m³. Pirties nereikėtų daryti didesnės kaip 5-6m² ploto, arba 12m3 tūrio. Didesnės pirtys vartoja daugiau elektros energijos, jų įranga gerokai brangesnė, jos yra inertiškesnės, t.y. temperatūra ir drėgmė jose keičiasi lėčiau. Trijų pakopų pirties aukštis – apie 2,20-2,30m. Tinkamai įrengus, pirtis gali tapti ne tik pačia šilčiausia, bet ir jaukiausia jūsų būsto vietele, kur norėsite įšokti kone kasdien.

Kaip įrengti gultus?

Pirties gultus, jei yra vietos, geriau įrengti trimis pakopomis maždaug kas 40 cm aukščio. Tarp viršutinio gulto ir lubų turi likti 100- 110cm, viršutinio gulto plotis – ne mažiau kaip 60cm.

Gultai gali būti atviri arba dengti iš priekio, bet būtinai ažūriniai (kiauri). Yra susidariusi gana klaidinga nuomonė, kad įrengus aklinai dengtus uždarus gultus, sumažėja pirties erdvė ir tuo pačiu yra sumažinamos sąnaudos kaitinimui. Žinoma, tikras gaspadorius turi skaičiuoti pinigus, tik šiuo atveju nelabai ką sutaupome, o klimatą pirtyje tikrai pabloginame, mat oras joje būtinai turi suktis ratu – nuo krosnelės pakilti iki lubų, išsisklaidyti viršuje iki tolimiausių pirties kampelių ir pamažu leistis žemyn. Pirties erdvė po gultais nėra didelė ir papildomų sąnaudų jai prišildyti reikia labai nedaug, nes pagrindinė kaitinamoji erdvė virš krosnelės ir gultų visuomet yra atvira. Atvirais gultais oras cirkuliuoja daug geriau, todėl pirtelės temperatūra būna vientisesnė ir žmogaus kūnas įkaista tolygiau. Gultų karkasui galima naudoti spygliuočių medieną, galima jį padaryti ir iš metalo. Kokius gultus įsirengti dažnai apsprendžia pačios pirtelės dydis: didesnėse pirtyse gultai paprastai daromi dengti, nes tenka pridengti jų atramas (kojas), o mažose – atviri. Mažų pirčių gultai remiami tiesiai į sieną, atramų nedarant, po jais galima įrengti ir pačios pirties apšvietimą, taupant erdvę viršuje. Iš po gultų turi būti patogu išvalyti prikritusius nuo vantų lapus, todėl uždengimą iš priekio įrenkite kaip nuimamą skydelį.

Iš lietuviškų medienų gultams yra naudojama liepa, juodalksnis arba drebulė. Šios medienos rūšys labiau tinka žemesnių temperatūrų pirtims. Karštesnių pirčių gultams geriausiai tinka afrikietiška „abačio“. Ši mediena yra labai lengva ir mažiausiai laidi šilumai. Afrikietiškas „abačio“ yra pusantro-du kartus brangesnis nei lietuviška mediena, bet gultams jos nėra sunaudojama itin daug, todėl šis kainos padidėjimas – vidutiniškai 500-700 Lt – tikrai pasiteisina.

Kokią medieną naudoti?

Visi mėgstame besikaitindami pirtyje atremti nugarą į sieną, bet kaip padaryti, kad siena nebūtų tokia karšta? Ne kiekviena medžio rūšis pirtelės apdailai yra tinkama. Medienos kaitimas priklauso nuo medžio kietumo: kuo kietesnė yra mediena, tuo ji yra laidesnė šilumai, ir atvirkščiai – kuo mediena minkštesnė, tuo ji šilumai mažiau laidi. Minkšta mediena neperkaista per visą tūrį – jos įkaista tiktai paviršius.

Šeimos poreikiams įrengtą pirtelę pakanka apdailinti lietuviškomis liepinėmis dailylentėmis. Tuo tarpu tankiai eksploatuojamų pirčių apdailai geriau naudoti suomišką pušį. Žinoma, niekas netrukdo ir namuose įsirengti pirtelę suomiškos pušies apdaila, jei tai leidžia kišenė, mat liepinių dailylenčių 1 kv. m kainuoja 30-60 Litų, o sakmiškos pušies – apie 100 Litų.

Krosnelės

Krosnelės pasirinkimas priklauso nuo to, kokį Jūs mėgstate garą. Visos elektrinės krosnelės yra tinkamos tiek sausai, tiek drėgnai saunai. Situacija keičiasi, kai norima daug garo turėti žemoje temperatūroje – tuomet standartinė atvira krosnelė, kuri kaitina akmenis ir orą tuo pačiu metu, netinka. Tokiu atveju rinktis reikia uždaro tipo krosneles su dangčiu, skirtas drėgnai garinei pirčiai, kurios sukaupia karštį akmenyse. Ant įkaitintų akmenų užpylus vandens, gaunama daug garo žemos temperatūros pirtyje. Dėl šios priežasties tokių krosnelių akmenų talpa arba taip vadinamas konteineris daromas šiek tiek gilesnis ir talpesnis.

Svarbu atminti tai, kad kiekviena elektrinė krosnelė pirtyje turi būti įžeminta, antraip be vandens ir karščio procedūrų gali tekti patirti ir elektros šoką. Kad to nenutiktų, pasirūpinkite pirtelės saugumu.

Kaip įrengti pakurą?

Pirtį galima kūrenti tiek jos viduje, įrengus krosnelę su vidine pakura, tiek priepirtyje, įrengiant krosnelę su išorine pakura. Kurį variantą pasirinkti yra geriau, paprastai nusprendžia patys šeimininkai, nes vieni mėgsta stebėti ugnį ir besikaitindami dar užmesti kokią malkutę, kiti mano, kad nuo to tik užsiteršia pirtis. Taigi čia tikrai yra skonio reikalas. Apsisprendžiant, ką rinktis, yra pravartu žinoti keleta dalykų:

esant vidinei pakurai, oras pirtyje geriau cirkuliuoja ir patalpa greičiau įkaista; krosnelės su vidine pakura pajungiamos į kaminą tiek per viršų, tiek per galą, tuo tarpu su išorine pakura – tik per viršų. Prijungus krosnelę per galą, daugiau vietos lieka pirties viduje (nebelieka jokių vamzdžių), o taip pat daugiau vietos turime ir akmenims sudėti. renovacijos metu irgi yra lengviau pakeisti krosnelę su vidine pakura, nei su išorine. Įrengiant krosnelę su išorine pakura sienoje, svarbu atminti, kad siena būtinai turi būti nedegi (mūrinė), jokiais būdais ne rąstinė ar karkasinė, ir ne stora – pilnai pakanka pusės plytos.

Pirties ventiliacija

Oras pirtyje būtinai turi keistis. Neventiliuojamoje pirtelėje nėra smagu sėdėti – joje greitai apima mieguistumas ir sunkumas. Oro ištraukimą iš pirties patalpos reikia įrengti reguliuojamą, nes esant skirtingai temperatūrai pirtyje reikalinga skirtinga ventiliacija. Pavyzdžiui, kuo karštesnė yra pirtis, tuo daugiau išdeginama deguonies, todėl oro keitimasis joje turi būti intensyvesnis. Tuo tarpu norint turėti daugiau garo žemesnės temperatūros pirtyje, oro apykaitą reikia sumažinti, kad garas nebūtų ištraukiamas lauk. Svarbu žinoti ir tai, kad oro ištraukimo angas reikia įrengti pačiuose tolimiausiuose nuo krosnelės kampuose.

Karštas oras iš pirties per ventiliacijos sklendę gali būti išvedamas į ventiliacijos kanalą, tiesiai į lauką arba į gretimą patalpą, iš kurios vėl grąžinamas į pirtį. Priklausomai nuo to, ventiliacijos įrengimui galioja tam tikros taisyklės. Pavyzdžiui, vedant karštą orą iš pirties į didesnę gretimą patalpą, pvz. į priepirtį ar baseiną, oro slėgis pirtyje ir gretimoje patalpoje būna vienodas ir tokia ventiliacija puikiai veikia natūraliu būdu be jokio ventiliatoriaus. Jeigu pirtis didelė, o priepirtis mažas, ši sistema netinka – čia jau reikės ištraukiamojo ventiliatoriaus. Dėl gero pirties ventiliavimo įrengimo visuomet yra verta pasitarti su pirčių meistrais

Šviežio oro padavimas

Lygiai kaip ventiliacija, taip ir šviežio oro padavimas gali būti tiek natūralus, tiek priverstinis. Oro padavimas, priešingai nuo oro ištraukimo, įrengiamas krosnelės zonoje: po krosnele galima įrengti natūralų oro padavimą, o virš krosnelės – priverstinį. Paduodant šviežią orą tiesiai iš lauko, reikia įvertinti tai, kad žiemą energijos ar kuro sąnaudos pirtelei kūrenti bus didesnės. Šaltas oras yra sunkus ir leidžiasi žemyn, todėl natūraliu būdu per sklendes po krosnele pritekantis šaltas oras gali stipriai atšaldyti pirties grindis. Geriau yra įrengti oro pritekėjimą iš lauko virš krosnelės priverstiniu būdu: tuomet leisdamasis žemyn šaltas oras maišysis su karštu pirties oru ir pirtelės temperatūra bus optimali.

Kvapai

Pirčiai aromatizuoti dažniausiai naudojami eteriniai aliejai, augaliniai ekstraktai arba kvapiosios esencijos, kurių asortimentas parduotuvėse yra tikrai platus. Naudotis jais labai paprasta – tereikia įlašinti kvapų į kubilėlį ar samtį su vandeniu ir užpilti ant karštų akmenų. Kai kuriose krosnelėse skystiems kvapams numatyti specialūs indeliai. Kvapai pirtyse yra plačiai naudojami, ir jų poveikis pripažintas. Pavyzdžiui, eukalipto eterinio aliejaus naudojimas – tai ne tik malonūs pojūčiai, bet ir kvėpavimo takų profilaktika.

Spalvos

Bent kiek ryškesnė šviesa pirtyje erzina, todėl apšvietimas pirtyse dažniausiai būna nestiprus, o šviestuvai pridengti gaubtais. Tačiau dėl padidinto jautrumo šviesai, o tuo pačiu ir spalvoms, pirtyje galima efektyviai taikyti spalvų terapiją. Visi žinome, kad spalvos skirtingai veikia žmogaus nervų sistemą, pvz., raudona spalva aktyvina, žalia ramina, geltona kelia nuotaiką ir skatina mąstymą, mėlyna – ramybės ir harmonijos spalva, palengvinti dvasinę būseną. Yra sukurta šių keturių spalvų apšvietimo sistema su specialiomis lempomis ir elektroniniu valdymo pultu. Norimą spalvą pasirinksite mygtuko paspaudimu, arba galima nustatyti automatinį spalvų keitimo režimą. Ši spalvų terapijos sistema yra naujovė, kurią naudojant pirtyje galima sukurti nuostabiai gražią aplinką, kuri sustiprins dvasinę pusiausvyrą.

Klauskite!

Kontaktai

Kaip atvykti?